2006-11-25, 01:13 | parašė:
Elziuke
Ar pamenate mano pamąstymus apie gitarą? Taigi, aš ją gavau gimimo dienos proga. Nuo tėvų. Dėkoju jiems ir sesei. Už viską.
Ir dar dėkoju Ernestui už nuostabų gimtadienį, kuris pralėkė nepastebimai. Ir visiems, kurie mane prisiminė (keista, jų buvo išties daug). Labai dėkoju.
Gera. Ak, euforijoj aš. Bet tokioj rimtoj. Diena su puikiu žmogumi, po to tėvų staigmena. Abiem atvejais buvau taip nuoširdžiai maloniai nustebinta, kad nemoku apsakyti. Jei to neparodžiau, nepykit. Nemoku parodyt džiaugsmo. Bet tai nerealu. Gyvenu tarp savo rožių (”Mažasis princas”- prisijaukink rožę) ir gitaros. Gera. Šilta. Jauku. Taip apibūdinsiu 2006 11 24 dieną ir savo pilnametystę. Ir šiaip. Dėkui visiems. Labanakt. (:
D.R. - Apie tai.mp3 (”Dieve, kaip buvo gražu…”)
Rodyk draugams
2006-11-24, 09:10 | parašė:
Elziuke
Tamsa… Tamsa… Dar truputis tamsos. Ir dar šiek tiek. Šviesa. Šviesa! Hedvig Theme. Žadintuvas. Kitam kambario gale. Keliamės. Sunkiai keliamės. Katė ant pilvo. Cepelinė visa. Šiek tiek susiprastinam. Jau ant kojų. Kuri pirma, nepamenu. Artėja Hedviga. Žadintuvas. Keli rankos mostai. Tyla. Tebūnie tyli šviesa. Grįžt lovon ar ne? Ne. Einam arbatos. Šilta. Tfu, netgi karštoka truputį. Maistas. Kompiuteris. Keli sveikinimai. Dėkis. Mobilus vėl Hedviguojas. SMS. Na, ta ss. Taip. Įdomybė, kas. Neatspėjau. Niekas manęs nemyli. :D Mama. “Su gimtadieniu, dukryte”. Žavu. Atrašom dideliuką padėkiuką ir dar paklausiam kada šiandien grįžt namo, nes vakar nespėjom. Aš ir mano gimtadienis. Tuomet rengimasis, sveikų rūbų atranka ir mokyklos pasiekimas. Atsisveikinimo dovana iš Cepės. Šuolis ant kuprinės, kupros ir peties, kablys į kepurę ir cakt pliaukšt papliaukšt veidan. Skruostan. Mu. Rando neliko. Tik prisiminimas, kaip Cepiukė mane auklėja gimtadienio rytą. Mokykla. Rankos paspaudimas nuo Jono, “Sveikinu” nuo Lauros ir kažkas tokio panašaus į “Oi, tavo gimtadienis!” nuo Vytės. Žavumėlis. (: Dvi valandos nedarant dviejų fizinių ir nematant geziuko. Dvi valandos su geriausia drauge mergaičių persirengimo kambaryj tupint po palange prisiglaudus prie radijatoriaus ir Hamleto sonetų. Dvi valandos su anekdotais apie Mikę Pūkuotuką ir Knysliuką. Mėginu aiškint esmę:Eina Mikė Pūkuotukas su Knysliuku miško takeliu. Eina ir staiga pliaukšt. Krysliukas:- Už ką?- Aha, einam, tylim, o tu čia visokias nešvenkias mintis apie mane galvoji…Jei negražiai papasakojom, nemuškit. Čia ne aš, čia gimtadienis kaltas. Mes bendrai šiandien mąstom. Superduper apkabinimas gimtadieniui nuo Vyčio. Gaila, ne man. (: Taigi, po to pamoka su Faustu ir Gete (lietuvių kalba). Nieko gero. Penki klausimai tam, kad gaučiau aštuntuką. Gerai. Sekanti. Anglų pas ponią juokų maišiuką. Kažkoks tekstas apie atvirutę, kurioj pavaizduotas švyturys audroj ir švyturio prižiūrėtojas prieš mirtį. Ir tos foto neaiškus atsiradimas. Tik anglai taip moka. Ha. Eiva namo. Su drauge Laisve. Nors dar tik 11:45h. Rojus. Lietus. Ne rojus. “Utenos trikotažas” draugei ir linksmos kalbos apie mobilaus naudojimą lietuje ir sveikatos priklausymą nuo lietaus stiprumo stadijos (visdar apie mobilius). Draugės palikimas ant “Terranovos” ledo ir eiva namolio. Noras kažką gaut. Bergždžias. Labas iš sesės ir neklota jos lova (sergu, nelįskit). Katės mėginimas nuvogti mano pietus. Arbata ir kompiuteris. Mano bloginis įrašas notepad'an, nes internetas man dar tik ui ui ui kada. Tai sėdim su gimtadieniu, traukiam “I Feel Good” ir dar kažką apie gerą dieną. Geriam arbatą. Galvojam, nors nieko doro nesigauna. Valgom kažkokį super medų (aš buvau teisi, kad mano mama be mano prašymo papildys jo atsargas). Ir laukiam vakaro. Hui. Dar tiek daug laiko. Ir tiek daug darbų. Einam mes pasikuisti namuose. Dainuoti nepaliausime. Geros dienos, mielieji.
[jei ką, visas šis įrašas buvo parašytas dieną, 2006 11 24, dar tik po mokyklos, bet įkėliau vėliau.]
Rodyk draugams
2006-11-01, 11:03 | parašė:
Elziuke
Taigi, pabudau. Rytas gražus, katytė irgi. Žinokit, apie ją negalvot neįmanoma. (: Va, vėl pasinaudojo tualetu. Mano. Tai jau ir kvapas ima rastis. Bet ot. Ir tai ne pabaiga. Viena virtuvėj nelieka - tai sau sėdi kol paės. O ėda ilgai. Ir čepsi. (: Tualete tik žaidžia. Bet ir tai ne viena. Kai kas nors išties ten nori. Tai tuomet būna nejauku, bet ką padarysi. Dar ji nekenčia manęs. Tiksliau mano kompiuterio. O taip. Užsilipa per mane ant stalo (aišku, nagučiai vietoje), tuomet atsigula ant klaviatūros, dar kartais ja pavaikšto ir žiūri. Ima žaist su ausinių laidu. Nevalgytų- tiek to, bet kad man tai nesinori, kad ji ten užsikratytų su juo. Atsiragaus ilgam. Dar ji mėgsta lėles. Tikras kaip aš. Likau didžiai randuota. Ir peles. Bet kadangi mūsų žiurkėno jau seniai nėra gyvųjų tarpe, tai griebias alternetyvos- iš visos jėgos sviedžia mano kompiuterinę pelę nuo stalo. Vargšiukė. Pelytė. Skype mėgsta linkėjimus rašyt. Tai jei kas gausit, nenustebkit. Ji labai kalbi šiuo atveju.
Sopa kojytę. Mano mergytei sopa kojytę. Ak. Kaip ji įsikibo man kairėn. Mmm. Žinokit, nerėkti neišėjo. O pleistriukas nė velnio nelaiko. Gyvensiu nuo šiol tik su kojinėmis kiaurą parą. Skauda. Kojinių eisiu pirkti. Storų. O gal išmėgint su kvapais- kad mažylės nosytę pakutentų eiti kuo toliau nuo manęs? (: Ne, tada ir aš stengsiuos dingti kuo toliau nuo savo kojų. O tai negerai. Reik save mylėti. (: Kas be manęs tai padarys? Vat. O šiaip keltis anksti daros pavojinga. Nes nėra namie nieko, kas patrauktų Cepelinės kovotojos dėmesį. Gerai, kad dabar pabudo sesuo… (:
Ir visgi, gera, kai turi kuo rūpintis…
Rodyk draugams
2006-10-29, 12:48 | parašė:
Elziuke
O tie svečiai begėdžiai
Eina.
O tie svečiai begėdžiai tik pas mus.
O tie svečiai ponuliai gavo pirmo baltumo tyro. Nusiplaus.
O tie svečiai nenuoramos truputį. Ir jie labai norėtų iš manęs atimt mano kukutį.
Bet tie svečiai ateis ir džiaugsis mano vaišėm su nuodais.
Ir tie svečiai ateis ir džiaugsis mano vaišėm.
O tie svečiai begėdžiai dar kartos, kokia aš kulinarė.
O tie svečiai suknias išteps pusnyne.
Ir tetos barsis, kad ruduo ne vietoj gimė.
Ir tie ponuliai nusiims savo turbanus tam, kad patogiau stikliukas slinktų.
O tiems svečiams labai patinka keramika. Kai joje gėrybių pilna.
Ir jie ja gėris kol nutunka nuo jos grožio.
Ir tie svečiai begėdžiai.
Ir jie vistiek ateina.
Rodyk draugams
2006-10-26, 08:53 | parašė:
Elziuke
Gerai, o dabar tai pasimečiau. Su sese. Kaip pavadinti mūs naująją katytę? Mes ją jau poryt gal turėsim. Jei katytė būtų gimus kačiuku, ji būtų pakrikštyta garbingu Cepelino vardu. O ne. Gimė mergaičiukė. Tokia gražutė, paprastutė, švelnaus kailiuko, rainoka, didelėm akytėm ir judri. (: Kolkas apvalutė. Uogytė tikra. Man tai asmeniškai patinka trumpi vardai, kaip Uoga, Bitė, Avietė… Bet kad nenutuokiu, kaip tokius vardus naudotų mano šeiminykščiai? (: Dar gražu mitoligijoj naudojami vardai. Tik šiuo metu parankėj neturiu jokios mitologinės knygos. Internetas. Ne, radau tik kvailų Micių, Pūkių ir šiaip nesveikų vardų. Reikia atsiverst lietuvių kalbos žodyną! Gal ten ką rasčiau. Bet ne užsienietišką. Ne. Aš lietuvė. Nesuklyskim. Ai, dar patiko mintis pavadinti Kate. Bet kiek šaltas vardas. Tai reikėtų Katyte. (: Skaitau krūvas satyros. Atrodo. Na, bet man patinka. Bet katytei netiktų. Arba Utopija. Irgi netiktų. Man patinka įdomūs žodžiai. Juokitės. (: O kad jau visai neturiu minčių, tai įdėsiu svetimų. Apie katinus (čia visur kreipiamasi į jo, šeimininko, didenybes, tris katinus: kastruotą katiną Rikutį, ir dvi mielas mergytes: Rikutę ir Baltukę).
Tomas Norkaitis.APIE KATINUS ir Ežiukas rūke. Miela. (:
Rodyk draugams
2006-10-17, 18:41 | parašė:
Elziuke
[štai kaip Urtė pamokas leidžia (: ]
Rodyk draugams
2006-10-15, 14:09 | parašė:
Elziuke
Taigi, vakar. O kas vakar buvo? Gerai. Buvo ir gerai. Nusprendžiau neaiškinti kas ir kaip. Esmė, kad labai džiaugiuos praleidus puikią dieną su puikiais žmonėmis, deja, prižadinus vieną iš miegų, net kelis kartus aplankius keletą parkų, gavus net keturis balionėlius ir užlipus ant tos sienos prie Gedimino pilies.
Ir dėl tų bėgių ir akmenukų, tėtis patvirtino, kad mūsų (daugiau kitų, ne manęs) mąstymas buvo visiškai teisingas. (:
Urtė ir vėl pamiršo šokoladą. (:
Bet sudainavo keletą dainų duetu ir daugiau, o tai buvo puikumėlis.
Grįžti vėlai ir šiaip (istorija nutyli) buvo nerealu ir dėkui labai Ernestui už viską. (:
Buvo puiku. Kas supras, gerai. Kas ne. Ai, vistiek kažkas “dašus”. (:
Rodyk draugams
2006-09-30, 21:14 | parašė:
Elziuke
Metai prabėgs ir mus pakeis,
Saulė pakils ir nusileis.
Kaip patikėti savimi?
Kaip man išlikti žmogumi?
Kaip gera turėti vaikystę. Bent jau tai, kas liko iš jos. Prisiminimus.
Šiandien smagu buvo. Ryte, jau prieš devynias išėjau laukan. Iki vaistinės vaistų nuo gerklės. Pabrango. Nieko. (:
Po to 11:15h turėjau pasitikti traukinį N.Vilnia-Kaunas. Kaip smagu laukt traukinio su visais artimųjų išsiilgusiais žmonėmis! Vaikinas visą pusvalandį kramtėmėtinę gumą ir išspjovė ją tik traukiniui išlindus iš tunelio (prie pat stoties, kas nežinote) vien tam, kad bučinukas dailiai panelei būtų skanus. (: Seneliai su anūkėliu pasitiko mergaitę, grįžtančią iš kelionės. Vaikelis šokinėjo ir su seneliu apžiūrinėjo traukinį, močiutė šypsojos. Panelės susitikę glėbesčiavos. Žmonių minia stūmė mane nuo perono. Buvo puiku. Atgaiva širdžiai.
Gavau siuntinį. DVD iš “Laumės Juostos”. Ten ir aš buvau! Ir Lina Jurevičiūtė, kuri dabar jau žvaigždutė, jauni L Do, Eglė, kuri dabar pritaria Artui, Lawry, maža Neringa, visai mažiukės Mokinukės, jauna Laima Lapkauskaitė ir daugelis kitų. Ir aš. (: Gera. Pažiūrėti, paklausyti. Mados tuo metu buvo visai kitokios. Gal net juokingos.
- Jūs esat Jūs.
- Donalda yra Donalda.
- Aš esu Aš.
- O “Tu ir aš” yra choras, kuris atvyko iš Kauno. Jų vadovė Loreta Umbrasienė.
- Šiandien choras “Tu ir aš” padainuos dainą “Baltoji pelėda”. Muzika Loretos Umbrasienės, žodžiai Sigito Gedos.
- Ir aš nesakau: “Sudie”. Aš sakau: “Laumės Juosta, iki pasimatymo!”.
Rodyk draugams
2006-09-27, 19:43 | parašė:
Elziuke
Buvau psichologijoj. Smagu. Ten susirinko trys smagios panelės, kurios viską darė labai smagiai. Aš, aišku, buvau prie jų. Buvo smagumėlis. Beje, šiek tiek faktų apie mane:
-Esu melancholikė.
-Mano jautrumas padidėjęs.
-Esu ryški intravertė.
Dar su drauge gal paskutinį kartą šildėmės ant žolytės prieš saulytę ir dainavom. Smagi popietė. Faktus gavau atlikus ilgutėlį testuką. Bet visai smagu. Ypač kai sužinai atsakymus. (:
Dabar jau vakaras, bet aš dar turiu daug darbų. O pailsėt neturiu laiko. Gaila. Eisiu mokytis. Et. Dėl mokyklos ir nekenčiu rudens. Bet šiaip jo gamtą ir patį metą myliu. Taip gera bus pasivoliot rudeninių lapų krūvose. (: Nori kartu? (:
Rodyk draugams
2006-09-10, 14:06 | parašė:
Elziuke
Jė!!! Gerai, rimties. Jė. (:
Myliu accio ir vakardieną. Buvo šaunu.
Chertoffkos skėtis pas double_v. Pas mane vėliau. Apsikabinimai. Žaidimai. Muziejai.
Iš pradžių. Dži kėlės anksti. Apie 8:15h jau Kauno autobusų stoty. 9:00h iškeliavimas į Kėdainius. Su Trel. Negavau nuolaidos bilietui. ): Duoda tik stutentams. Man ištisus 10Lt teko mokėt - apiplėšimas.
Susitikimas. Jė. Lėkte nulėkiau pas juos. Visus. Mmm. Apsikabinimai ir labučiavimaisi (su bučiniu nieko bendro). Visi tokie jė. Pasikeitę? Nežinau. Per mėnesį mažai ką pastebėsi. (: Erezija šauni. Jė. (:
Po to double_v vienam iš Kėdainiuose esančių miesto žemėlapių parodė, kad jie dėl mūsų su Trel iki autobusų stoties nuo traukinių stoties nuėjo per visus Kėdainius! Uhum. O jis nešės Chertoffkos skėtį. Šiaip. Ir jais kabino visas panas iš eilės. Dži gavo tik kelis kartus, bet užtat vieną skėtį gavo sau. O double_v pasičiupo dar geresnį. Lenkta rankena. Dž dabar galėjo savo ruožtu trukdyti double_v kabinti. :D Bet Dži nepiktybiškai. Ja. (: Po to Dži tą skėtį gražiai atėmė. Gi pavojus eit prie žmogaus su smaigaliu šalia. :D bet tas gavo šustresnį skėtį. (: Ėjom į sinagogą-muziejų. Buvo įdomu. Pamatėm tOpausio tvorą, kažkokį kryptį link Hermio ir double_v namų, jū mokyklos medžius ir savivaldybę ar ką ten tokio (kur su herbais). Ir medį, pro kurį praėjom kelis kartus. Mažiausiai. (: Ir šiaip tokį suolą - nykstuką. Neesmė kodėl jis toks svarbus man. (: Buvom dar dviejuose muziejuose. Vienam buvo daug gėrio. Ausinės su keisčiausiais garsais, įdomūs darbai ir daug laisvės. Ir fotikas mano. (: Kitam fotografuot neleido. Nebent sumokėjus 10 Lt. ): Tam vienam muziejuj, kur ėjom anksčiau, tai pasirašėm svečių knygoj. Jė. (:
Po to ėjom valgyti. Saulė spigino, o skėtis nebuvo pakankamai didelis, tad išskleidėm savus. (: Valgėm. tOpausį DIJA uždarė tualete. Tvarkingas tas mūsų tOpausis - ėjo nusiplaut rankų prieš valgydamas.
Beje, nepaminėjau, kad iš viso mūsų buvo dešimt. (:
Po to ėjom į Vikondą. Žaidėm boulingą ir ilsėjomės ant minkštų krėslų. Kalbėjom. Ilsėjomės. Ir valgėm. Ir šiaip kalbėjom. Ir išėjom laukan. Į parką. Žaidėm. Trel moka daug sunkių žaidimų. Patiko dauguma. Sėstis ant kelių. Paslaptis spėt. Nesuprasti to paskutinio žaidimo. Nemokėt žaisti to pirmojo. (: Hermio šuoliavimai suolais. To vaikio batai-riedučiai. Pilna mano atminties kortelė. Fotiko. Pusė Hermio. Krūva džiaugsmo. Meilės. Šypsenos. double_v skrydis nuo scenos su skėčiu. Būti durna. (: Žaidimuose. O ir dzin. Beveik Džin.Dži.
Išsiskyrimas buvo liūdnas. Mmmm. Rimtai buvo liūdna. tOpausis sakė, kad pas double_v buvo lova. Bet aš kukli. Ir nepasiruošus. kažkas pakeitė temą. Jė. ((:
Atsisveikinant taip norėjos tiek pasakyti, bet nedrįsau. Nors sau buvau pasižadėjus. Visgi, buvo gera. tOpausis “paverkė” ant mano striukės. Jė. Meilės tie Accio. Pasiilgau. Jau. O Chertoffka dar gal net su jais. Pavydžiu. Kitą kartą man ir reiks su nakvyne važiuot. ((: Tik ar kas priims? Ai, jei ką, ten dar yra gražus suoliukas. Su nykštukais. (:
Taigi, pasimojuokim, mielieji.
Dži Dži. (:
[Pamojuokite verkiantiems, visiems pamojuokit. Pavėlavusiems, liūdintiems, stotyse susigūžusiems...]
Rodyk draugams
